Psichologija pradėjau domėtis, galbūt, po įkvepiančių filmų („Sutrikęs gangsteris”, „Psichoterapija”) ar nuostabių serialų apie gydytojus („Daktaras Hausas”, „Dakterė Kvin”, „Sopranai”). Netgi dr.Yalomo knygose jo ir pacientų santykiai įdomūs, pokalbiai nekasdieniški, lavinantys protą, problemos -svarbios.
O šventas naivume.. Neveltui sakoma, kad 80 procentų žmonių – vidutiniokai. Tai – tikra tiesa. Ir, kas blogiausia, jie sukuria apie 99% viso psichologo darbo krūvio. Jei tikitės, mielieji, jog tapus psichologu, psichoanalitiku ar psichoterapeutu jūsų gyvenimas taps įdomesnis ir jausitės keičią pasaulį – nusivilsite. Kasdien jus trukdys menki žmogystos su savo niekingom problemom, kurias susikūrė patys ir iš tiesų net nenori jų spręsti. Taip, jie ateina pas „daktarą”, bet tik tam, kad gautų greitą ir neskausmingą „Placebomolio” tabletėlę, kuri akimirksniu išspręstų visas bėdas. Netgi gavę patarimą ar vaistų, jie bambės, kad jie nepadeda tuoj pat, kaip koks validolis, ir nedarys nieko, kad patys sau padėtų.
Blogiausia, jog kasdien jums bus brukamos tos pačios nereikšmingos būsenos, ir kiekvienas žmogus įsivaizduos, kad jos yra jo vienintelio, unikalios ir svarbiausios pasaulyje, ir jog niekas negali suprasti, kaip jis jaučiasi, ir kaip jam blogai. Dėl nesuprantamų priežasčių jie susikūrė ir toliau gyvena tose pačiose tas būsenas sukėlusiose sąlygose – dirba po 20 valandų emigracijoje, kenčia alkoholiką sutuoktinį, apgaudinėja draugę su jos draugu, ir dėl to labai graužiasi… Ir jiems turi padėti galvos daktaras! Ir įtikinėti „nebedaryk taip” reikės bent 20 kartų, nes „pacientas” skųsis „aš viską suprantu, žinau!.. bet man kitaip nesigauna… pasakykit, kaip išmokt pasakyt NE?”.
Tikitės bent retkarčiais sulaukti pokalbio apie gyvenimo esmę ir prasmę? Susitikite su profesoriais Šliogeriu ar Milerium iš VU. Arba tiesiog įsmukite į jų paskaitą – šansai bent valandą per metus skirti filosofijai padidės nuo nulio iki šimto procentų. Galų gale, apie kokią filosofiją gali būti kalba su žmogumi iš tų 80%, kurie apie ją nėra girdėję nieko kito, kaip tik tėvų pamokymą „aj, gal nefilosofuok čia”?
Tai štai, kas yra ta psichologija. Masių psichologija, pavadinkime. Filosofinė terapija, aprašyta gerai parduodamose knygose, matyt, tėra tik filosofinė kategorija.
P.S. taip, man neįdomu, jog jus kamuoja nemiga, kai vyras tuo metu geria virtuvėj ar jums sunku susikaupti laisvą dieną, prieš tai dirbus 10 dienų po 16 valandų. Neeikit ir į bažnyčią, nes ten gausit mušt. Placebomolis su aspirinu irgi nepadės. Kabinu chalatą ant vinies. Hau.
Parašykite komentarą