Cholesterolis – gyvybiškai svarbi organizmo medžiaga, būtina ląstelių membranoms, hormonų ir vitamino D sintezei. Tačiau padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje siejamas su širdies ir kraujagyslių ligomis. Šiuolaikinė medicina aiškiai kalba apie įrodytą LDL ryšį su širdies ligų rizika, tačiau kartu pabrėžia, kad cholesterolio tema yra sudėtingesnė nei seniau manyta. Dėl to svarbu atskirti mokslo patvirtintus faktus nuo pasenusių ar supaprastintų mitų.
Mitai, kurie vis dar klaidina
Vienas labiausiai paplitusių mitų – kad visi riebalai yra kenksmingi ir cholesterolio kiekį būtina mažinti bet kokiomis priemonėmis. Ilgą laiką vyravo rekomendacijos vengti visų gyvulinės kilmės riebalų, tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo, kad sočiųjų riebalų poveikis cholesterolio apykaitai priklauso nuo bendro mitybos konteksto. Svarbūs ne tik pavieniai produktai, bet ir jų perdirbimo lygis, bendras kalorijų kiekis bei angliavandenių vartojimas.
Kitas dažnas įsitikinimas – kad kiaušiniai ar raudona mėsa automatiškai didina cholesterolio kiekį kraujyje. Daugumos žmonių organizme veikia vadinamasis kompensacinis mechanizmas: suvartojus daugiau cholesterolio su maistu, kepenys jo pagamina mažiau. Tyrimai rodo, kad saikingas kiaušinių vartojimas dažniausiai neturi reikšmingo poveikio cholesterolio lygiui. Vis dėlto daliai žmonių maistinis cholesterolis gali turėti didesnę įtaką, todėl individualūs kraujo tyrimai išlieka būtini.
Taip pat klaidinga manyti, kad cholesterolis yra vienintelis širdies ligų veiksnys. Nors įrodytas LDL ryšys su širdies ligų rizika yra neginčijamas, širdies ir kraujagyslių ligų vystymuisi reikšmingi ir kiti veiksniai: lėtinis uždegimas, oksidacinis stresas, rūkymas, fizinio aktyvumo stoka bei genetika.
Faktai, paremti šiuolaikiniu mokslu
Faktas Nr. 1. LDL („blogasis“) cholesterolis nėra vienalytis. Tyrimai rodo, kad mažos, tankios LDL dalelės yra labiau susijusios su aterosklerozės rizika nei didesnės. Vis dėlto klinikinėje praktikoje dažniausiai vertinamas bendras LDL kiekis, kuris išlieka patikimas ir plačiai naudojamas širdies ligų rizikos rodiklis.
Faktas Nr. 2. HDL („gerasis“) cholesterolis siejamas su mažesne širdies ligų rizika, nes dalyvauja cholesterolio pernešime atgal į kepenis. Tačiau vien aukštas HDL kiekis savaime negarantuoja apsaugos, todėl šis rodiklis visada vertinamas kartu su kitais rizikos veiksniais.
Faktas Nr. 3. Statinai yra pagrindinis ir moksliškai pagrįstas vaistų pasirinkimas esant padidėjusiam LDL cholesterolio kiekiui. Vis dėlto ne visi pacientai juos toleruoja, todėl kai kuriais atvejais svarstomi papildomi sprendimai. Papildai nuo cholesterolio, maisto papildai nuo cholesterolio ar papildai cholesteroliui gali būti naudojami tik kaip pagalbinė priemonė, o ne vaistų pakaitalas. Pavyzdžiui, augaliniai steroliai ar beta-gliukanai gali prisidėti prie cholesterolio įsisavinimo mažinimo žarnyne. Reikia pabrėžti, kad kai kurie papildai, tokie kaip raudonųjų raugintų ryžių ekstraktas, veikia panašiai kaip statinai ir gali turėti panašų šalutinį poveikį, todėl jų vartojimas galimas tik pasitarus su gydytoju.
Kaip saugiai ir praktiškai valdyti cholesterolį?
Cholesterolio kontrolė prasideda nuo reguliarių tyrimų. Sveikiems suaugusiesiems lipidų profilį rekomenduojama tikrintis kas kelerius metus, o turintiems rizikos veiksnių – dažniau, pagal gydytojo rekomendacijas. Mityboje pirmenybė teikiama subalansuotai, Viduržemio jūros tipo dietai, kurioje gausu daržovių, vaisių, žuvies, neskaldytų grūdų ir nesočiųjų riebalų. Reguliarus fizinis aktyvumas padeda mažinti širdies ligų riziką ir teigiamai veikia lipidų profilį.
Apibendrinant galima teigti, kad cholesterolio tema reikalauja nuosaikaus ir faktais pagrįsto požiūrio. Vengiant supaprastintų mitų ir remiantis mokslo duomenimis, įskaitant įrodytą LDL ryšį su širdies ligų rizika, galima priimti informuotus sprendimus ir veiksmingai rūpintis širdies sveikata.
Parašykite komentarą