Šiuolaikinėje Lietuvoje vis dažniau kalbama apie emocinę sveikatą, tačiau daugelis gyventojų nežino, kokie hormonai iš tiesų lemia nuotaiką, stresą ar meilės jausmą, o tai sukelia sunkumus savireguliacijoje. Taip pat mūsų visuomenėje pastebima auganti depresijos ir nerimo tendencija – o hormonų pusiausvyros sutrikimai dažnai praleidžiami. Todėl svarbu atskleisti, kokie hormonai veikia mūsų emocijas ir kaip jie tarpusavyje sąveikauja.
Šiame straipsnyje apie keturis pagrindinius emocijas formuojančius hormonus – dopaminą, serotoniną, oksitociną ir adrenalino/kortizolio porą – sužinosi, kaip jie veikia mūsų smegenis ir kūną. Rasime gyvenimiškai naudingus patarimus, kaip Lietuvos sąlygomis palaikyti šių hormonų balansą, ir sužinosime, kada verta kreiptis į specialistus. O paskui… dar paaiškės, kaip net maži kasdieniai įpročiai gali atverti kelią į emocinę ramybę.
Dopaminas – tai atlygio ir motyvacijos hormonas, išsiskiriantis, kai darome malonius dalykus arba siekiame tikslų. Kai dopamino trūksta, prastėja motyvacija, atsiranda apatija, sumažėja gyvenimo džiaugsmas. Norėdamas jį palaikyti, gali užsiimti fizine veikla, kelti sau iššūkius, mokytis naujų dalykų ar net įgyvendinti senas svajones. Kartais net mažas laimėjimas, kaip, pavyzdžiui, žaidžiant kazino internetu, suaktyvina dopamino išsiskyrimą, tačiau svarbu žinoti ribas ir pasirinkti atsakingai.
Serotoninas – dažnai vadinamas „laimės hormonu“, nes jis stabilizuoja nuotaiką, reguliuoja miegą, apetitą ir bendrą emocinę savijautą. Trūkstant serotonino gali pasireikšti nerimas, prislėgtumas ar net agresyvumas. Jis natūraliai didėja per fizinį aktyvumą, šviesą (ypač saulės spindulius), tinkamą mitybą ir socialinius kontaktus. Lietuvoje vis populiaresni tampa gamtos terapijos būdai – pasivaikščiojimai miškuose ar paprastas sodo darbas tampa tarsi natūralūs serotonino šaltiniai.
Oksitocinas, vadinamas meilės ar prisirišimo hormonu, išsiskiria, kai patiriame artumą, prisilietimus, nuoširdžius pokalbius. Jis padeda jaustis saugiai, skatina empatiją ir pasitikėjimą kitais žmonėmis. Deja, vis daugiau žmonių patiria emocinę izoliaciją, todėl šio hormono trūksta net ir tiems, kurie kasdien būna tarp žmonių. Laikas su šeima, draugais, apkabinimai, net ir nuoširdi padėka padeda skatinti oksitocino išsiskyrimą.
Adrenalinas ir kortizolis – streso hormonai, aktyvuojantys kūno „kovok arba bėk“ režimą. Jie labai naudingi trumpalaikiame streso kontekste, bet ilgalaikis jų aktyvumas gali sukelti nuovargį, nerimą, miego sutrikimus, susilpninti imuninę sistemą. Per didelis emocinis krūvis, kurį dažnai sukelia ir tokie veiksniai kaip nuolatinės lažybos internetu ar darbo spaudimas, sukelia kortizolio perteklių, todėl tampa ypač svarbu reguliariai ilsėtis, medituoti ar taikyti kvėpavimo technikas.
Norint palaikyti hormonų balansą, vertėtų į gyvenimą įtraukti rytinę mankštą, subalansuotą mitybą, nuolatinį bendravimą su artimaisiais bei kokybišką miegą. Taip pat būtina išmokti „išjungti“ streso režimą – net keli sąmoningi gilaus kvėpavimo ciklai gali sušvelninti streso hormonų veikimą. Net ir mažos kasdienės pergalės, pavyzdžiui, išspręstas sunkus uždavinys ar išmokta nauja frazė, padeda stabilizuoti emocinį foną.
Jei vis dėlto emocinė būsena ilgą laiką blogėja, verta ieškoti pagalbos. Endokrinologai ar psichologai gali padėti nustatyti hormonų disbalansą ir pasiūlyti tinkamą sprendimo kelią. Juk tik tada, kai pažįstame savo kūno veikimo principus, galime sąmoningai kurti gyvenimą, kuriame emocijos nevaldo mūsų – o mes patys valdome jas.
Parašykite komentarą