Jei pastebėjote, kad dantenos kraujuoja valantis dantis ar atsidengė dalis dantų šaknų, gali prireikti specialisto pagalbos. Periodontologas – tai gydytojas odontologas, kuris specializuojasi periodonto (apydančio) ligų diagnostikoje ir gydyme. Periodontą sudaro dantenos, kaulas, periodonto raiščiai – viskas, kas laiko dantį žandikaulyje. Sergant periodonto ligomis (pvz., gingivitu, periodontitu), šios atraminės struktūros nyksta, ir ilgainiui galima netekti sveikų dantų. Periodontologai padeda to išvengti, taikydami profesionalias gydymo priemones. Panagrinėkime, kokiais atvejais reikalinga periodontologo konsultacija ir kaip vyksta gydymas.
Kada verta kreiptis į periodontologą?
Dažnai pirmieji dantenų ligų požymiai lieka nepastebėti arba ignoruojami. Štai ženklai, kuriuos pajutus, vertėtų pasikonsultuoti:
- Kraujuojančios dantenos: sveikos dantenos nekraujuoja nei valant šepetėliu, nei valgant kietesnį maistą. Jei ant dantų šepetėlio ar išspjautų seilių yra kraujo – tai uždegimo ženklas.
- Paraudusios, patinusios, skausmingos dantenos: normalios dantenos yra rausvos, tvirtai prigludusios prie dantų. Uždegimo apimtos – ryškiai raudonos, paburkusios, gali skaudėti palietus.
- Blogas burnos kvapas, skonis: lėtinis blogas kvapas (halitozė) neretai susijęs su periodonto problemomis. Dantenų kišenėse besikaupiančios bakterijos skleidžia nemalonų kvapą.
- Dantenų atsitraukimas: jei vizualiai matyti, kad dantenų linija “nukrito”, apsinuogino daugiau danties (matosi šaknies paviršius, dantys atrodo pailgėję) – tai periodontito požymis.
- Dantų paslankumas: pajudinkite pirštu – sveiki dantys tvirtai stovi. Jei dantys kliba, net ir minimaliai – būtinas skubus periodontologinis gydymas.
- Pūliavimas: esant dideliam uždegimui, dantenų kišenėse gali kauptis pūliai, pasirodantys spaudžiant danteną (geltonos išskyros).
- Periodonto ligos istorija šeimoje: polinkis į periodontitą turi genetinių veiksnių. Jei artimi giminaičiai neteko dantų dėl paradontozės (liaudiškai vadinamos), pravartu pasitikrinti profilaktiškai, net jei kol kas simptomų nejaučiate.
Realiai dažniausiai periodontologą pasiekia pacientai, kuriems odontologas rekomenduoja dėl pastebėto uždegimo ar prastų higienos rodiklių. Tačiau galite ir patys registruotis – nereikia siuntimo. Periodontologai dirba daugelyje didesnių klinikų, taip pat periodontologijos centruose. Svarbu suprasti, kad periodontitas labai paplitęs: įvairiais duomenimis, apie 20–50 % pasaulio žmonių turi vidutinio ar sunkaus laipsnio periodonto pažeidimų, o tarp vyresnių nei 35 m. vyrų – kas antras kenčia periodontitą. Tai viena pagrindinių dantų netekimo priežasčių suaugusiems. Tad kreiptis nėra “gėda” – tai itin dažna problema.
Ką daro periodontologas?
Diagnostika. Periodontologas pirmiausia įvertins jūsų periodonto būklę. Su specialiu zondu jis pamatuos dantenų kišenių gylį aplink kiekvieną dantį – tai tarpelis tarp danties ir dantenos, kuris gilėja esant periodontitui. Taip pat patikrins, kuriose vietose dantenos kraujuoja zondavimo metu. Surenkami duomenys – sudaromas periodontogramas (grafikas). Bus peržiūrėtos rentgeno nuotraukos – matyti, kiek kaulo prarasta apie dantis. Gydymo planas. Remdamasis diagnostika, gydytojas nustatys, kokio laipsnio liga: pradinė, vidutinė ar pažengusi. Pagal tai sprendžiama, koks gydymas reikalingas. Standartiškai pirmas etapas – konservatyvus gydymas: profesionali higiena, gilusis valymas (šaknų lyginimas), antibakterinės priemonės. Tik esant labai giliai pažeidimams, planuojamos chirurginės procedūros (periodonto operacijos). Profesionali higiena ir gilusis valymas. Periodontologas arba burnos higienistas nuvalys dantų akmenis virš dantenų ir po dantenomis. Tam naudojami specialūs instrumentai (kiuretės) arba ultragarso prietaisai. Gilusis valymas – tai šaknų lyginimas, kuomet išvalomos bakterinės apnašos ir akmenys iš dantenų kišenių, nulyginamas šiurkštus šaknies paviršius, kad dantenos vėl galėtų priglusti. Dažnai šiam etapui taikoma vietinė nejautra, nes procedūra gilesniuose audiniuose gali būti nemaloni. Po valymo dantenos gali būti jautrios kelias dienas. Šis gydymas padeda sustabdyti ligos progresavimą ~80% atvejų. Vaistai ir kitos priemonės. Priklausomai nuo situacijos, gali būti skiriami antibakteriniai skalavimai (pvz., chlorheksidino tirpalas), antibiotikų kursas gerti arba tiesiogiai į dantenų kišenes įvedami specialūs antibiotikų geliai. Taip pat periodontologas parodys, kaip prižiūrėti dantis namie: kokį šepetėlį naudoti, galbūt reikės tarpdančių šepetėlių konkrečiam dydžiui, siūlo, irigatoriaus. Neretai paaiškėja, kad pacientai ligi tol valė dantis neteisingai, praleisdami tam tikras zonas – gydytojas ištaiso techniką. Chirurginis gydymas. Jei po konservatyvaus etapo (paprastai po ~1–3 mėn.) kai kur lieka gilios kišenės (>5–6 mm), periodontologas gali rekomenduoti chirurginį valymą. Tai vadinamos lopo operacijos: nuskausminus atkeliamas dantenos lopas, atveriama ertmė, išvalomas po juo esantis akmuo, užlyginama šaknis ir dantenos prisiuvamos atgal. Kartais kartu atliekamos regeneracinės procedūros – į gilias kaulo netekties vietas dedami kaulo pakaitalai ar membranos, skatinantys ataugti kaulą. Tikslas – kuo labiau sumažinti kišenes ir išsaugoti dantis. Chirurgija skiriama pažengusiais atvejais, bet ji gali stipriai pagerinti prognozę, sustabdyti dantų klibimą. Priežiūra ir palaikomasis gydymas. Periodontitas – lėtinė liga, linkusi atsinaujinti, jei neprižiūrima. Todėl periodontologas sudarys priežiūros grafiką: pavyzdžiui, kas 3–4 mėnesius apsilankyti higienai, patikrai. Tai padeda išlaikyti pasiektus rezultatus. Tyrimai rodo, kad pacientai, reguliariai lankantys palaikomąsias perio apžiūras, išlaiko dantis žymiai ilgiau, net ir turėdami polinkį į periodontitą.
Kaip periodontologo gydymas atsispindi kasdieniame gyvenime?
Po sėkmingo periodontologinio gydymo pacientai dažnai pastebi žymius pokyčius:
- Išnyksta dantenų kraujavimas ir nemalonus kvapas. Burna jaučiasi švaresnė, gaivesnė.
- Dantenos vėl prisitvirtina prie dantų, paraudimas praeina – estetiškai šypsena atrodo geriau.
- Stabilizuojasi dantų padėtis: sustabdomas klibimo progresavimas. Kai kur dantys net sutvirtėja (dantenoms susitraukus užgijus, jie vėl tvirčiau stovi).
- Pagerėja kramtymas – sergant periodontitu, kietą maistą kramtyti skauda, po gydymo tai dingsta.
- Sumažėja sisteminio poveikio rizikos: tyrimai sieja periodontitą su širdies ligomis, priešlaikiniais gimdymais, blogesne diabeto kontrole. Suvaldžius infekciją burnoje, gerėja ir bendra sveikata.
Žinoma, kai kuriais atvejais, jei liga labai pažengusi, gali prireikti paaukoti kai kuriuos dantis – periodontologas įvertins, gal koks dantis jau nepataisomai paslankus ir geriau jį ištraukti, kad netrukdytų gydyti kitų. Tuomet bus suplanuota, kaip atkurti netektus dantis (tiltu, implantu). Periodontologai dažnai glaudžiai bendradarbiauja su implantologais, nes implantai taip pat reikalauja sveikų dantenų – prieš statant implantą būtina išsigydyti periodontitą. Svarbu paminėti, jog periodontologas rūpinasi ne tik gydymu, bet ir paciento edukacija. Didelė gydymo sėkmės dalis priklauso nuo paciento – ar jis pakeis savo higienos įpročius, ar mes rūkyti (rūkymas labai apsunkina periodonto ligų gydymą, rūkoriams progresuoja greičiau). Periodontologo patarimai padės suprasti, kaip prižiūrėti dantis naujai. Pavyzdžiui, išmoksite naudotis tarpdančių šepetėliais, kurie esant atsidengusiems tarpdančiams būtini – vien šepetėliu nebeužteks.
Periodontologas ir jūsų šypsenos ateitis
Periodonto ligos vystosi lėtai, bet užtikrintai: ne veltui sakoma, kad periodontitas – tylusis dantų žudikas. Galite nejausti skausmo iki pat vėlyvos stadijos, kai dantys jau kliba. Todėl labai svarbu laiku kreiptis pas specialistus. Periodontologo taikomas gydymas gali išgelbėti jūsų dantis. Nors prarasto kaulo pilnai atauginti ne visada įmanoma, tačiau sustabdžius ligą dantys gali tarnauti dar dešimtmečius. Negydant gi, periodonto ligos lemia dantų netekimą – tai ne tik estetinis ir kramtymo funkcijos praradimas, bet ir brangus protezavimas ateityje. Statistikos duomenimis, beveik 8% suaugusiųjų turi sunkią periodontito formą, o tai siejama su dideliu dantų netekimo paplitimu tarp vyresnių žmonių. Reguliariai lankantis pas odontologą, periodontitas pastebimas anksti – tuomet bendras gydytojas gali atlikti higieną, o esant rimčiau – nukreipia pas periodontologą. Tad vėlgi, pabrėžtina profilaktikos svarba. Apibendrinant: periodontologas yra tas specialistas, į kurį turėtumėte kreiptis, jei norite išsaugoti sveikas dantenas ir dantis iki senatvės. Jo gydymas kartu su jūsų pastangomis gali sustabdyti ligas, kurios kitaip atimtų šypseną. Nepamirškite, kad periodonto ligos yra labai dažnos, tad vizitas pas periodontologą – taip pat normalu, kaip pas kardiologą esant širdies negalavimams. Rūpinkitės savo dantenomis ne mažiau nei pačiais dantimis, nes be sveikų dantenų net ir sveikiausias dantis neturės atramos.
Parašykite komentarą