Autizmas – tai kompleksinis raidos sutrikimas, paveikiantis žmogaus socialinius įgūdžius, komunikaciją ir elgesį nuo ankstyvos vaikystės. Jis priklauso vadinamiesiems autizmo spektro sutrikimams, kurie gali pasireikšti įvairaus sunkumo forma. Paprastai pirmieji autizmo požymiai pastebimi pirmaisiais 2–3 gyvenimo metais, tačiau suprasti, kad vaikas kitoks, tėvams neretai pavyksta tik stebint jo socialinę sąveiką su aplinkiniais. Esminis autizmui būdingas bruožas – sunkumai bendraujant ir suprantant socialinius signalus. Autistiški vaikai gali nesuprasti mimikos, gestų, jiems sunku užmegzti kontaktą su bendraamžiais.
Autizmo požymiai ir simptomai
Autizmo spektro sutrikimui būdingas unikalus simptomų derinys, kuris gali skirtis priklausomai nuo asmens. Vis dėlto diagnostikai paprastai išskiriami trys pagrindiniai bruožai:
- Socialinės sąveikos stoka: vaikui gali būti sunku suprasti kitų jausmus, jis vengia akių kontakto, nereiškia didelio noro bendrauti ar dalintis džiaugsmais su aplinkiniais.
- Komunikacijos sunkumai: kai kurie autistiški vaikai gali visai nekalbėti arba pradeda kalbėti vėliau nei bendraamžiai. Kiti kalba, bet jų kalba gali būti monotoniška, jie linkę kartoti frazes, neatitinkančias konteksto (echolalija). Jiems taip pat sudėtinga suprasti sarkazmą, juokelius ar abstrakčias sąvokas.
- Pasikartojantis, rutininis elgesys: autistiški asmenys dažnai laikosi griežtos rutinos. Jie gali atlikti pasikartojančius judesius (pvz., ploti rankomis, suptis pirmyn atgal) arba reikalauti, kad aplinka visuomet būtų vienoda. Net menkas kasdienės rutinos pakeitimas gali sukelti didelį nerimą ar isteriją.
Svarbu pabrėžti, kad autizmo spektro sutrikimo intensyvumas labai skiriasi – vieni žmonės turi lengvą autizmo formą ir gali gyventi beveik savarankiškai, kitiems reikalinga nuolatinė priežiūra. Pavyzdžiui, kai kurie autistiški vaikai geba kalbėti sklandžiai, lankyti bendrojo lavinimo mokyklas, o kiti visiškai nekalba ir jiems reikia specializuotos pagalbos.
Autizmo priežastys ir paplitimas
Tikslios autizmo priežastys iki šiol nėra iki galo aiškios. Mokslininkai sutinka, kad genetiniai veiksniai turi reikšmę – nustatyta nemažai genų, galinčių būti susiję su autizmo spektro sutrikimais. Tačiau vien genetikos nepakanka – manoma, kad tam tikri aplinkos veiksniai (pvz., komplikacijos nėštumo metu, tėvų amžius, tam tikrų cheminių medžiagų poveikis) taip pat gali prisidėti prie autizmo atsiradimo. Svarbu pabrėžti, kad skiepai autizmo nesukelia – tai mokslu nepagrįstas mitas, kilęs iš diskredituoto tyrimo. Pagal Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenis, autizmo spektro sutrikimų turi apie 1 % pasaulio gyventojų. Berniukams autizmas diagnozuojamas maždaug 4–5 kartus dažniau nei mergaitėms. Pastaraisiais dešimtmečiais autizmo atvejų nustatoma daugiau, tačiau tai sietina ir su geresne diagnostika bei platesniu spektro apibrėžimu, o ne būtinai su realiu sutrikimo padažnėjimu.
Autizmo diagnostika
Ankstyva diagnozė yra labai svarbi, nes leidžia kuo anksčiau pradėti pagalbą vaikui. Dažnai tėvai ar pediatrai pradeda įtarti autizmą, jei vaikas:
- iki 1 metų nereaguoja į vardą;
- iki 18 mėnesių nevartoja gestų (nerodo pirštu norėdamas daikto ir pan.);
- iki 2 metų netaria pavienių žodžių ar nesudeda dviejų žodžių frazių;
- praranda anksčiau įgytus kalbos ar socialinius įgūdžius.
Diagnozę patvirtina specialistų komanda – paprastai vaikų psichiatras ar neurologas, bendradarbiaudami su psichologu ir logopedu. Atliekami specialūs stebėjimo testai, vertinami vaiko elgesys bei raida. Svarbu atskirti autizmą nuo kitų raidos sutrikimų ar klausos negalios, nes kai kurie simptomai gali persidengti. Kuo anksčiau pradedamas diagnostikos procesas ir taikoma intervencija, tuo geresnė vaiko tolesnės raidos prognozė.
Pagalba ir terapija autizmo atveju
Nors autizmo spektro sutrikimas yra visą gyvenimą trunkanti būklė, tinkama pagalba gali labai pagerinti žmogaus gyvenimo kokybę. Yra įvairių terapijos metodų, padedančių lavinti autistiškų vaikų įgūdžius:
- Elgesio terapija (ABA): taikomosios elgesio analizės metodai moko vaiką pageidaujamo elgesio, mažais žingsneliais skatindami socialinius ir bendravimo įgūdžius. Tai vienas plačiausiai taikomų metodų ankstyvajame amžiuje.
- Logopedo pagalba: padeda lavinti kalbos ir komunikacijos įgūdžius. Net jei vaikas nekalba, jis mokomas alternatyvių komunikacijos būdų (pvz., gestų kalbos arba bendravimo paveikslėliais).
- Ergoterapija: gerina kasdienius įgūdžius, smulkiąją motoriką, moko savarankiškumo buityje. Ergoterapeutas padeda vaikui išmokti apsirengti, valgyti, naudotis įrankiais pagal savo galimybes.
- Sensorinė integracija: terapija, padedanti autistiškiems vaikams geriau apdoroti jutiminius signalus. Daugelis autistiškų vaikų yra itin jautrūs tam tikriems garsams, šviesai arba, priešingai, siekia tam tikrų pojūčių (pvz., nuolat suktis, liesti tam tikras tekstūras). Sensorinės integracijos užsiėmimai padeda sureguliuoti šiuos pojūčius ir sumažinti diskomfortą.
- Specialusis ugdymas: specialios programos darželiuose ir mokyklose, pritaikytos autizmo spektro vaikams, padeda jiems mokytis savo tempu, lavinti socialinius įgūdžius saugioje aplinkoje.
Kiekvienas autizmo atvejis yra unikalus, todėl tai, kas tinka vienam vaikui, gali būti mažiau veiksminga kitam. Dėl to sudaromas individualus pagalbos planas, kuriame dalyvauja specialistai ir šeima. Tėvų bei artimųjų įsitraukimas labai svarbus – jiems suteikiamos žinios, kaip bendrauti su vaiku, kaip dirbti namuose, tęsiant specialistų taikomas metodikas.
Gyvenimas su autizmu ir visuomenės požiūris
Daugelis autistiškų žmonių, sulaukę tinkamos pagalbos vaikystėje, vėliau sugeba gyventi savarankiškai: mokosi, dirba, kuria šeimas. Kitiems reikalinga parama visą gyvenimą. Labai svarbu, kad visuomenė suprastų – autizmas nėra „blogas auklėjimas“ ar „nepaklusnumas“. Tai neurologinis raidos sutrikimas, dėl kurio žmogus pasaulį supranta ir jaučia kitaip. Supratingumas, kantrybė ir atjauta gali labai padėti autizmo spektro žmonėms integruotis. Vis daugiau organizacijų ir iniciatyvų Lietuvoje siekia didinti autizmo supratimą, rengia mokymus pedagogams ir tėvams, kuria pagalbos centrus vaikams. Be to, autizmo spektro sutrikimą turintys asmenys neretai pasižymi ypatingais talentais ar stipriosiomis pusėmis. Kai kurie turi puikią atmintį, loginį mąstymą, geba susitelkti į smulkias detales. Tinkamai nukreipus šiuos gebėjimus, jie gali sėkmingai atsiskleisti įvairiose srityse – pavyzdžiui, informacinių technologijų, meno ar net mokslo.
Apibendrinimas
Autizmas – tai iššūkis tiek pačiam žmogui, tiek jo artimiesiems, tačiau anksti suteikta pagalba ir visuomenės palaikymas gali padėti autizmo spektro asmenims gyventi visavertį gyvenimą. Svarbiausia – suprasti, priimti ir padėti, nes už uždarumo ar keisto elgesio slypi žmogus, norintis būti suprastas ir priimtas toks, koks yra.
Parašykite komentarą